Straipsniai ir rekomendacijos

RADIACIJOS SAUGA, KĄ TURIME ŽINOTI?

Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VSB) – tai institucija arčiausiai žmonių, visuomenės, teikianti informaciją sveikatos saugojimo klausimais ne tik įvykus nelaimei. Mūsų darbas – prevencija, rūpinimasis žmogaus sveikata. Dažnai tenka lankytis seminaruose įvairiomis  visuomenės sveikatos stiprinimo temomis. Šių metų birželio 30 dieną dalyvavau radiacinės saugos centro (RSC) organizuojamame seminare, pasidalinsiu girdėta informacija.

Cituoju seminare girdėtus RSC direktoriaus A. Mastausko žodžius: „Pasaulis neramus – nieks nežino koks bus rytojus, todėl visada turime būti pasiruošę viskam, kad gebėtume apsaugoti save ir kitus.“ Dauguma mūsų prisimena branduolines avarijas įvykusias Černobylio (Ukrainoje) ir Fukušimos (Japonijoje). Žinome, kad tuo metu į aplinką pateko dideli kiekiai radiacinių teršalų. Pasekmės žmogaus sveikatai jaučiamos ir po daugelio metų. Lietuvoje branduolinių avarijų nėra, bet kaimyninėms šalims statant branduolines jėgaines netoli Lietuvos sienų, Lietuva 300 km. spinduliu patenka į rizikos zoną. Lietuvoje galime paminėti tik radiologinius incidentus, kai vežami įvairūs apšvitinti kroviniai, metalo laužo gabalai. Mediena, durpės įvežamos iš radiacinių zonų. (baltarusiška mediena pigesnė už lietuvišką, bet kyla klausimas – ar verta ją pirkti? ) Bet tai pavieniai atvejai – pasienyje vykdoma valstybinė kontrolė ir vagonai su užteršta žaliava grąžinami atgal.

Dažnai minimi grybai, kaip labiausiai radiaciją kaupiančios gamtos gėrybės. Grybai – tarsi kempinė, kaupianti iš aplinkos įvairias medžiagas. Tačiau baimintis juos valgyti nereikėtų. „Radiacinės saugos centras kasmet ištiria apie 400 įvairių rūšių grybų mėginių iš daugiau kaip 20 šalies miškų. Per ilgametę tyrimų praktiką atvejo, kad Lietuvos miškuose augantys valgomųjų rūšių grybai viršytų leistinas normas (600 bekerelių kilograme (Bq/kg)) nebuvo nustatyta. Tiesa, skirtinguose grybuose nustatoma skirtinga tarša. Labiausiai užteršti grybai – raukšlėtieji gudukai, kitaip vadinami kalpokais. Lietuvių pamėgtų baravykų tarša – iki 200 Bq/kg. Mažiausiai radioaktyvių medžiagų sukaupia voveraitės – jose ne daugiau 50 Bq/kg. Svarbu paminėti, jog pirmo virimo metu iš grybų pasišalina 80 proc. radioaktyvių medžiagų.

Modernėjant diagnostinei įrangai žmonės vis dažniau prašo gydytojų, kad šie skirtų pačius šiuolaikiškiausius tyrimus ir netgi pasiruošę už juos mokėti didžiulius pinigus, tačiau dažnai nežino, kad taip gauna net kelerių metų radiacijos dozę.

Didžiausią apšvitą (kai kurių tyrimų duomenimis – apie 50 proc. visos apšvitos) žmogus gauna ne iš rentgeno diagnostinių tyrimų ar atominių elektrinių, bet iš gamtoje esančių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Tai kosminė spinduliuotė, pasiekianti Žemę iš kosmoso ir nuo saulės paviršiaus bei Žemės plutoje, statybinėse medžiagose, ore, vandenyje ir maiste bei žmogaus kūne esančių gamtinių radionuklidų.

Dažniausiai gamtinė spinduliuotė nuo žmogaus veiklos nepriklauso, tačiau kartais jo veikla gali turėti įtakos gamtiniam fonui. Tokios veiklos pavyzdys yra kalio trąšų (su daug gamtinio radioaktyviojo kalio) gamyba ir naudojimas. Žmonės, dirbantys ar būnantys šalia didelių kiekių kalio trąšų, gali gauti papildomą apšvitą.

Yra nustatyta leistina apšvita dėl jonizuojančiosios spinduliuotės patalpose, radono kiekio patalpų ore bei geriamajame vandenyje, nustatyta, kokią apšvitą gali patirti lėktuvų įgulų nariai. Siekiant užtikrinti, kad gyventojai negautų padidintos apšvitos dėl radionuklidų, esančių pastatų konstrukciniuose elementuose, yra nustatyti kriterijai (radionuklidų kiekiai), kurių turi neviršyti statybinės medžiagos, naudojamos gyvenamiesiems pastatams statyti. Nuolat atliekami radono patalpose, radionuklidų statybinėse medžiagose ir jų žaliavose, radionuklidų trąšose, kitose medžiagose, kur yra arba gali būti didesni gamtinių radionuklidų kiekiai, tyrimai. Taip pat yra identifikuotos pramonės šakos, kur gamtinių radionuklidų turinčios medžiagos yra naudojamos arba didesni gamtinių radionuklidų kiekiai susidaro kaip gamybos proceso atliekos.

Bene didžiausią gamtinę apšvitą sąlygojantis šaltinis yra radono dujos, esančios žemėje ir galinčios kauptis uždarose patalpose. Radonas yra alfa spinduolis, todėl didžiąją dalį radono spinduliuotės nesunkiai sugeria žmogaus odos paviršius. Kadangi radonas yra dujos, jos į organizmo vidų patenka kvėpuojant, o skilimo produktais iš vidaus švitina žmogų. Pagrindinis radono ir jo skilimo produktų keliamas pavojus susijęs su tuo, kad jis gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį.

Dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais Lietuvoje leidžiama tik vyresniems nei 18 metų asmenims. Dirbantiems jaunesniems nei 18 metų asmenims (tai galima daryti tik mokymosi tikslais), dozių ribos yra nustatytos atskirai. 16–18 metų mokiniams ir studentams dozių ribos yra griežtesnės.

Ar visada žinome kaip elgtis ekstremalioje situacijoje, ar suprantame kokia grėsmė gali kilti sveikatai?

Radioaktyvios medžiagos kenkia organizmui, veikia kūno ląsteles – jos pažeidžiamos arba žūva. Silpnai pažeistos ląstelės atsinaujina, o stipriai apšvitintos – mutuoja, pakinta jų struktūra, pradeda intensyviai nekontroliuojamai daugintis, išplinta į audinius, virsta piktybinėmis vėžinėmis ląstelėmis. Pirmieji organizmo apšvitos simptomai pasireiškia pykinimu, vėmimu, galvos skausmais, plaukų slinkimu, žaizdomis, audinių nekroze, vidaus organų pažeidimu. Pirmiausia pažeidžiami kaulų čiulpai, sutrinka imunitetas. Noriu atkreipti dėmesį, kad kuo jaunesnis organizmas, tuo jautriau reaguoja į radiacinį taršos foną.

Į organizmą patekusios radioaktyvios dalelės nedideliais kiekiais  gali iš jo pasišalinti nespėję padaryti didelės žalos. Tačiau kai kurios iš jų linkusios užsibūti organizme. Itin grėsmingas užsibuvimo atžvilgiu yra radioaktyvusis jodas. Jį sugeria skydliaukė – endokrininė liauka priekinėje kaklo dalyje. Žmonėms, kurie gali būti apšvitinti, rekomenduojama išgerti neradioaktyvaus jodo preparatų ir toki būdu „užpildyti‘ skydliaukę stabiliuoju jodu. Tada skydliaukėje nelieka vietos radioaktyviam jodui.

Radiacija yra skirstoma į išorinę ir vidinę, medicininę ir profesinę, gamtinę ir dirbtinę. Radioaktyvios medžiagos į žmogaus organizmą patenka per orą kvėpuojant, maistą, vandenį, odą. Norint apsisaugoti nuo radiacijos,  reikia vengti apšvitos šaltinių, naudoti apsaugos asmenines  priemones (spec. drabužiai, respiratoriai ir kt,), nenaudoti užterštų maisto produktų ir užteršto vandens. Neiti iš namų – pastatas irgi gali būti kaip apsaugos barjeras. Atsiradus galimybei kuo greičiau evakuotis – išvykti iš užterštos zonos. Gerai nusiprausti odą. Neliesti jokių apšvitintų daiktų. Žmonės yra nuolat veikiami jonizuojančios spinduliuotės, kurią skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė spinduliuotė, radionuklidai, esantys grunte, maiste, vandeny, statybinėse medžiagose, radioaktyvios radono dujos, patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių. Būtina reguliariai vėdinti patalpas, kad pastate nesikauptų raudono dujos. Taip pat organizmas veikiamas  jonizuojančios spinduliuotės diagnozuojant ligas arba gydant tam tikrus susirgimus. Atliekant dažnesnius rentgenologinius tyrimus, duodama išgerti spec. vaistinio preparato dėl organizmo apsaugos.

Remiantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, žmogus  negali gauti didesnės apšvitos dozės nei 1 mSv per metus. RSC teko lankytis laboratorijose, kuriose yra moderni aparatūra, nustatanti chromosomų pažeidimus, taip pat gautos radiacijos dozę organizmui. Galimybė pasitikrinti yra visiems –  nemokamai,  nurodžius motyvuotą svarią priežastį.

Manau, kad ir kokia dramatiška situacija būtų, visuomenė informaciją turi gauti laiku,  nepavėluotai. Kiekvienoje ekstremalioje situacijoje laikas yra vienas iš saugos garantų.

 

Lazdijų rajono VSB

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Rima Petrauskienė

 

 

 

SAUGOKITE REGĖJIMĄ

Kasmet vis daugėja akių ligoms sergančių žmonių.  Statistiniais duomenimis vaikų, sergančių regos sutrikimais ir kitais akių negalavimais yra  beveik dvigubai daugiau nei suaugusiųjų.

Regėjimą silpnina blogas darbo vietos apšvietimas, skaitymas gulint, valgant, važiuojant, netinkamai parinkti akiniai, žalingi įpročiai, ypač rūkymas, netinkamas dienos rėžimas, stresas. Ypač kenkia neribotai leidžiamas laikas  prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų. Intensyvus žiūrėjimas į ekraną  suretina akių mirksėjimo tankį, o tai sutrikdo ašarų plėvelės veiklą, mažiau drėkinama akis, atsiranda  sausų akių simptomai o vėliau ir regos sutrikimai.

Dirbant  kompiuteriu, atstumas iki kompiuterio monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 40 cm. Monitorius pastatytas taip, kad  žvilgsnis  į jį būtų nukreiptas šiek tiek žemyn arba akių lygyje, saulės šviesa neatsispindėtų ekrane. Atstumas nuo televizoriaus ir žiūrovo turi būti bent penkis-šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis. Televizorius žiūrimas sėdint, o ne gulint. Po 45 min., praleistų prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano, būtina daryti bent 15 min pertrauką. Jos metu pasivaikščioti, padaryti keletą akių pratimų, kurie mažina akių įtampą, gerina regėjimą ir stiprina akių raumenis.

 Akių raumenis stiprinantys pratimai.

10 kartų greitai pamirksėkite. Žiūrėkite pora sekundžių žemyn ir staigiai pakelkite žvilgsnį aukštyn. Užmerkite vieną akį, o kitą plačiai atmerkite, pratimą atlikite su abiem akimis. Galvą laikykite tiesiai ir žiūrėkite į kairę, vėliau į dešinę. Žvelkite į tolį 5 sekundes, vėliau 5 sekundes žiūrėkite į artimą objektą, esantį 30 cm atstumu, pvz., pirštą. Sukite užmerktų akių žvilgsnį aplinkui pagal laikrodžio rodyklę, po to prieš laikrodžio rodyklę.   Visus pratimus kartokite nors po 5 kartus.

Valgant daržoves, vaisius, uogas, grūdinius produktus, paukštieną, liesą mėsą, jūros gėrybes akys aprūpinamos mikroelementais ir vitaminais. Vitaminai C ir E palaiko akies drėgmę ir būtini akies gleivių gamybai. Vitaminas A padeda akies tinklainei skirti tamsą, šviesą ir spalvas. D vitaminas gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą, Vitaminas B2 reikalingas akių junginei. Omega 3 rūgštys stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį. Cinkas ir selenas pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, be to cinkas padeda įsisavinti vitaminą A. Karotinoidai ir liuteinas pristabdo kataraktos vystymąsi. Tačiau ne  visada visavertė mityba bei tinkamai pasirinkti maisto produktai leidžia organizmui aprūpinti akis reikalingomis medžiagomis. Tenka vartoti ir tiksliai subalansuotus maisto papildus.

Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė

Dalia Baležentienė

Paruošta pagal http://www.smlpc.lt/ medžiagą