GRIPAS IR JO PAVOJAI

2019 10 08

Atšalus orams, dažniau pučiantys šalti ir drėgni vėjai atneša ne tik žiemos pramogas, bet ir rūpesčius, net vargus. Tai įvairiausios šaltojo sezono ligos ir tarp jų, žinoma, gripas. Vienas iš žinomų karvedžių yra pasakęs, kad norint įveikti priešą, reikia jį geriau pažinti, tada ir baimės bus mažiau. Taigi, plačiau susipažinkime su gripu.

Pirmiausia, pasak medikų, reikia žinoti, kad gripo ir peršalimo simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs. Tačiau šios ligos sukeliamos skirtingų sukėlėjų, o pasireiškiantys simptomai iš esmės skiriasi.

Gripo sukeliami negalavimai žymiai sunkesni. Medicinos straipsniuose teigiama, kad liga dažniausiai prasideda staiga: pakyla aukšta temperatūra (aukštesnė nei 39 ºC), atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, šaltkrėtis, kyla galvos ir raumenų skausmai („kaulų laužymas“), prasideda sausas kosulys. Gripo simptomais gali būti ir apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas, kliedėjimas (kai pakyla labai aukšta temperatūra). Ūmus ligos periodas trunka 3-7 dienas, sveikimas – 7-10 dienų.

Gripą sukelia influenzavirusai, kurie sukelia organizmo intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, dėl to sutrinka įvairios organizmo funkcijos: suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas ligoms, todėl dažnai prasideda antrinė bakterinė infekcija, sukelianti komplikacijas. Priešingai nei peršalimo virusai, influenzavirusai gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Todėl silpnesnės imuninės sistemos žmonėms, (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz, diabetu, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus asmenims ) gripas gali būti labai pavojingas. Dažniausia gripo komplikacija – plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Kiekvienais metais miršta nuo 15 iki 76 žmonių iš kiekvieno 100 000 susirgusiųjų. Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1-4 mirčių nuo gripo atvejai

Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda aplinkos ore, nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba, retesniais atvejais, užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui.

 

Susirgus gripu, reikėtų kviesti gydytoją į namus ir, kaip pataria sveikatos apsaugos ministerija, laikytis šių patarimų:

1.Pirmosiomis dienomis geriausia pagulėti. Jei gripas nesikomplikuoja, jis praeina per savaitę.

2.Ligos pradžioje, kol temperatūra dar neaukšta (37,0-37,2°C), prieš miegą galima pakaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis.

3.Kelis kartus per dieną įkvėpti smulkinto česnako ar svogūno kvapo.

4.Nuo kosulio tinka virto piene ir pertrinto svogūno , rugiagėlių žiedų arbata.

5.Skaudančią gerklę reikėtų skalauti druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi.

6.Gerklės skausmą malšinti karštu medaus ir citrinų gėrimu.

7.Naudinga gerti prakaitavimą sukeliančios karštos liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatos, vitamino C.

8.Temperatūrai mažinti tinka ramunėlių užpilas. Gerti kaip arbatą, po puodelį kasdien.

 

Kaip apsisaugoti?

Pati efektyviausia priemonė  – vakcinacija. Yra 3 (A,B ir C) gripo  viruso tipai, kurie gali sukelti ligą žmogui. Dėl gripo virusui būdingos kaitos, kiekvienais metais vakcinos sudėtis skiriasi, todėl ir skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui. Skiepytis rekomenduojama visiems, o ypač rizikos grupės priklausantiems asmenims:

1.65 m. .amžiaus ir vyresni asmenys.

2.Asmenys sergantys lėtinėmis ligomis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, inkstų ligomis, cukriniu diabetu.

3.Asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose.

4.Medicinos įstaigų darbuotojai.

5.Nėščiosios

6.Vaikams nuo 6 mėn. iki 23 mėn.

Šie asmenys kasmet skiepijami nemokama sezoninio gripo vakcina. Norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis  į savo šeimos gydytoją.

 

Kitos visuomenės sveikatos specialistų rekomenduojamos priemonės:

1.Rankų higiena – pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui  patogeninių mikroorganizmų. Plauti rankas su muilu rekomenduojama reguliariai, bet ypač – nusikosėjus ar nusičiaudėjus.

2.Patariama neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos.

3.Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos – užsidengti nosį  ir burną, panaudotas nosinaites išmesti tam skirtose vietose.

4.Nuolat vėdinti patalpas

5.Pajutus gripo simptomus, patariama neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, geriau likti namuose.

6.Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis ir masinių susibūrimo vietų, jei to išvengti neįmanoma tai dėvėkite apsauginę kaukę.

7.Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos taisyklių, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.

 

Ypatingą pavojų kelia lengvomis gripo formomis sergantys asmenys, kurie sirgdami bendrauja su aplinkiniais ir platina virusą, o imlumas gripo yra visuotinis. Neretai žmonės teigia, kad jie neserga gripu. Iš tiesų  gripu gali sirgti labai lengvai ar net visiškai be simptomų. Tačiau tokie asmenys pavojingi aplinkiniams, nes išskiria virusą į aplinką.

 

Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė

Danutė Brusokienė