Visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis visuomenės sveikatos stiprinimą rūpinasi rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos stiprinimu, organizuoja sveikos gyvensenos mokymo renginius: seminarus, paskaitas, pokalbius – diskusijas, praktinius užsiėmimus rajono bendruomenei, rengia informacinę ir metodinę medžiagą sveikatos stiprinimo klausimais.

Fizinis aktyvumas – vienas iš gyvensenos veiksnių, darančių teigiamą poveikį sveikatai. Nustatyta, jog ši veikla gerina miego kokybę, mažina aukštą kraujo spaudimą bei nerimą. Užsiimant fiziniu aktyvumu reguliariai ilgą laiką – mažėja rizika demencijos (įskaitant ir Alzheimerio ligą), depresijos vystymuisi, taip pat mažėja rizika širdies ligų bei antro tipo cukrinio diabeto ir vėžinių susirgimų atsiradimui. Fizinis aktyvumas reikšmingai veikia ir svorio augimą bei gerina kaulų stiprumą, gerinant balansą ir koordinaciją mažinama griuvimų rizika.

Visuomenės sveikatos biure šiuo metu nuolatos vyksta fizinio aktyvumo veiklos:

• Fizinio aktyvumo skatinimo užsiėmimai vyresnio amžiaus žmonėms (65+);
• Nirvana fitness treniruotės. Tai kvėpavimo mankšta su pakilia, bet kartu atpalaiduojančia muzika, įtraukiami paprasti, bet efektyvūs funkciniai Pilates, jogos judesiai;
• Pilateso užsiėmimai. Tai viso kūno mankštos metodika, stiprinanti giluminius, paviršinius kūno raumenis, lavinanti lankstumą ir koordinaciją;
• Jogos užsiėmimai. Tai praktika, kuri skirta kūno jėgai, lankstumui,  pusiausvyrai bei protiniam susikaupimui ugdyti.

Pasaulio sveikatos organizacija pateikia rekomendacijas apie fizinį aktyvumą:

Asmenims, kurių amžius 5-17 metų.

• Vaikai ir paaugliai kiekvieną dieną turėtų užsiimti vidutiniškai bent 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo, daugiausia aerobiniu, fiziniu aktyvumu;
• fizinis aktyvumas turėtų apimti tiek jėgos bei lankstumo treniravimą (įvairūs jėgos pratimai su svoriu ar pasipriešinimu), tiek aerobinę veiklą (greitas ėjimas ar bėgimas, žygiai, važinėjimas dviračiu, paspirtuku ar kt. futbolas, krepšinis ir pan.);
• Svarbu! Vaikai ir paaugliai turėtų vengti fiziškai pasyvios veiklos ( ilgo sėdėjimo prie kompiuterio ir kitų išmaniųjų technologijų, pasyvių žaidimų).

Asmenims, kurių amžius 18-64 metai.

• Šio amžiaus grupės asmenys per savaitę turėtų užsiimti ne mažiau kaip 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla; arba bent 75–150 minučių didelio intensyvumo aerobiniu fiziniu aktyvumu; arba lygiaverčiu vidutinio ir didelio intensyvumo fizinio aktyvumo deriniu visą savaitę;
• Taip pat bent 2 kartus per savaitę ar dažniau patartina stiprinti visų stambiųjų raumenų grupių jėgą įvairiais vidutinio ar didesnio intensyvumo jėgos pratimais.
• Suaugusieji turėtų apriboti laiką, praleidžiamą sėdint ar užsiimant pasyvia veikla. Sėdimo laiko pakeitimas bet kokio intensyvumo fizine veikla (įskaitant lengvą intensyvumą) yra naudingas sveikatai, o siekiant sumažinti neigiamą fiziškai pasyvios veiklos poveikį sveikatai, visi suaugusieji turėtų stengtis būti dar fiziškai aktyvesni.

Asmenims, kurių amžius 65 metai ir vyresni.

Rekomendacijos tokios pat, kaip ir kitiems suaugusiems, tačiau jos papildomos dar vienu svarbiu akcentu: vyresnio amžiaus asmenys 3 ir daugiau dienų per savaitę turėtų įtraukti įvairų fizinį aktyvumą, kuris lavina judesių koordinaciją bei pusiausvyrą įvairiomis kompleksinio poveikio veiklomis (galimų griuvimų profilaktikai ir siekiant išvengti galimų kaulų lūžių ir komplikacijų po jų).