Savižudybių prevencija: Kaip padėti žmogui, kuris išgyvena psichologinę krizę ir turi minčių apie savižudybę?

Rugsėjo 10 d. kasmet minima kaip savižudybių prevencijos diena. Ši data minima visame pasaulyje Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos iniciatyva. Niekas neapsaugotas nuo įvairių gyvenimo sukrėtimų, stresų, depresijos. Išsiskyrimas su artimu žmogumi, mirtis, nesėkmės moksle ar darbe, išdavystė, sunki liga, kitokie nemalonūs ir netikėti gyvenimo pasikeitimai gali sukelti būseną, vadinamą psichologine krize. Krizę išgyvenantis žmogus jaučiasi nebegalįs įveikti iškilusių sunkumų, yra pasimetęs ir nežino ką daryti. Įprasti būdai, kurie jam anksčiau padėdavo įveikti gyvenimo sunkumus, tampa nebeveiksmingi. Žmonėms, esantiems tokioje būsenoje, gali kilti minčių apie savižudybę. Negalėdami įveikti krizės ir nesulaukdami aplinkinių pagalbos, jie gali tapti priklausomais nuo alkoholio ar narkotikų, susirgti psichikos ligomis, arba net nusižudyti.

Kaip tu gali padėti?

• Nepalik žmogaus vieno;
• Parodyk nuoširdų savo susirūpinimą jo išgyvenimais, pvz. „Aš matau, kad Tau sunku ir man tai tikrai rūpi”;
• Paskatink jį išsikalbėti, išreikšti savo jausmus, pvz.: „Papasakok man, kas Tave slegia“;
• Kuo atidžiau jį išklausyk, nepertraukinėk ir nekritikuok. Krizę išgyvenančiam žmogui svarbu suteikti galimybę kuo daugiau kalbėti apie skausmą, kurį jis išgyvena, apie slegiančius jausmus;
• Prisimink kaip jauteisi, kai Tau pačiam buvo sunku. Kas tada Tau padėjo? Ko norėjosi iš kitų žmonių?
• Jeigu reikia, padėk rasti reikiamus specialistus.

Atkreipk ypatingą dėmesį, jeigu žmogus:

• Užsimena, kad „niekas nebeturi reikšmės”, „viskas beprasmiška”, „noriu viską pabaigti”, „norėčiau užmigti ir niekada nebeprabusti”, „nebeturiu daugiau jėgų” ir pan.;
• Dažniau negu įprastai kalba apie mirtį;
• Išgyvena beviltiškumą ir bejėgiškumą;
• Kalba tarsi norėdamas atsisveikinti;
• Jo nebedomina užsiėmimai, pomėgiai, kurie anksčiau buvo svarbūs;
• Netikėtai pradeda vartoti narkotikus arba daug alkoholio;

– tai gali reikšti, kad jis ketina nusižudyti.

Ką tada daryti?

• Paklausk, ar jis galvoja apie savižudybę. Prie tiesaus klausimo galima artėti pamažu: „Atrodai labai prislėgtas. Kas Tave slegia?”, „Ar Tau atrodo, kad gyventi neverta?”, „Ar kartais pagalvoji, kad galėtum nusižudyti?” ir pan.

Klausdamas, ar žmogus galvoja apie savižudybę, skatindamas apie tai pasikalbėti ir nuoširdžiai išklausydamas, tikrai nepastūmėsi jo link savižudybės, o atvirkščiai – padėsi jos išvengti;

• Palaikyk norą gyventi. Žmonių, ketinančių nusižudyti jausmai labai prieštaringi. Kadangi gyvenimas tuo metu atrodo beviltiškai sunkus, atsiranda noras pabėgti nuo visų negandų – nusižudyti, tačiau tuo pat metu išlieka ir troškimas gyventi;
• Bandykite kartu ieškoti išeičių iš sunkios situacijos;
• Jeigu įmanoma, pašalink savižudybės priemonę (paimk tabletes, ginklą, virvę ar pan.);
• Būtinai pasitark su žmonėmis, kuriais pasitiki arba specialistais.

Kartais galima išgirsti nuomonę, kad žmonės, kurie kalba apie savižudybę, niekada nenusižudo. Tai netiesa. 80% nusižudžiusiųjų yra aiškiai kalbėję ir kitaip rodę savo ketinimus tai padaryti.

Kur kreiptis pagalbos?

Jaunimo linija 8 800 28888
Vaikų linija 116 111
Vilties linija 116123

Krizių įveikimo centras 8 640 51555
Pagalbos moterims linija 8 800 66366
Pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems www.artimiesiems.lt